bjaurėtuvė

bjaurė́tuvė scom. (1); SD9 žr. bjaurėtuvas: Ką, tas bjaurė́tuvė – neužsidėkiat, vaikai, su juo! Žgč. Ar neisi šalin, bjaurė́tuve! Šl. Ak tu, bjaurė́tuve, kurgi lendi! On.